Apie Ją.

     

      Eilinį vakarą Ji viena. Ir eilinį kartą stebi žvaigždes pro antro aukšto langą iškišusi kojas laukan. Ruduo, bet Jai nešalta. Šaltas tik Jos vidus. Ji nebemyli nieko. Net pamiršo mylėti save. Pamiršo, kad žmonės gali būti geri. Pamiršo, kad jie gali suprasti, išklausyti, pasėdėti tyloje kartu.



      Ji nusišypso pagauta akimirkos trapumo. Savo gražiais pirštais susiranda rankinėje numestą cigarečių pakelį. Iš jo išsitraukia vieną cigaretę ir sukioja ją, apžiūrinėdama savo raudonus nagus. Ji pasidarė mergina be priekaištu. Ta kuri nuolat šypsosi, visą laiką elgiasi nepriekaištingai. Kuri nieko nenuvilia ir priverčia šypsotis liūdinčius.

       Ji prisidega cigaretę. Jai patinka tokia aplinka, kurioje ji gyvena, nes joje miršta visos svajonės. Lėtai įtraukia dūmus, mėgaudamasi tuo. Stebi, kaip išpūsti jie išnyksta kažkur nakties tamsoje. Be jokių minčių ir jausmų pakelia akis į dangų. Naktis giedra, tad matosi kiekviena žvaigždutė. Ir jos primena merginai, kad ankščiau kai ji žiūrėdavo į dangų jausdavo kažkokį šiltą jausmą. Tada ji dar tikėjo žmonėmis nors jie ir buvo begalę kartų ją įskaudinę. Tačiau tada Ji buvo nelaiminga, o dabar ji jaučiasi laiminga kaip niekad.

      Ir jai tas jausmas patinka, Ji jo nebeatiduos. Ji bus viską daranti nepriekaištingai, gal būt kažkiek netikra, bet ji bus laiminga. Stengsis būti laiminga, nors ir dėl visų dabar esančių problemų yra kalta pati.

Akys.

       Mergina skubėdama šukuojas savo ilgus tamsius plaukus, jai liko tik dešimt minučių ir ji bus jo glėbyje, pagaliau po tiek laiko. Tiesa nors ir laiko buvo praėję tikrai daug visi trys mėnesiai, tačiau mergina jį pamilo tik dar stipriau. Ji užsimovė trumpus šortukus ir užsivilko ploną šilkinį megztuką, užsidėjo patogias basutes ir nuėjo link veidrodžio. „Noriu, kad šiandien į mano akis atkreiptų dėmesį, reikia pasistengti.“ Ir ji pasistengė, užsitepė gal penkis sluoksnius tušo, tačiau rezultatas buvo nepriekaištingas. Ji per dvi minutes pasiekė jų susitartą vietą ir rado jau ji sėdintį ant akmeninių blokų. Vos pamatęs ateinančią merginą jis pašoko iš džiaugsmo ir sulaukęs jos apkabino ir nebepaleido. Taip gal kokias devynias minutes Vėliau jie karštai pasibučiavo atsilygindami vienas kitam už tas devyniasdešimt dienų praleistų atskirai. Ji žinojo, kad turi mažai laiko. Vis dėlto juk naktis, jei reik grįžt namo, kol tėvai nieko neįtarė. - Mielasis, man neužilgo reiks eiti namo. - Š,- pasakė prisidėjęs sau pirštą prie lūpų. Ji pradėjo nerimauti, tačiau ne dėl tėvų. Ji kažką jautė kito, vaikinas, matyt taip pat, nes ją apsikabino iš visų jėgų ir nepaleido. - Mielasis, ar tu dėl manęs gali viską? Jei taip prižadėk, kad seksi man iš paskos, kad ir kur aš eičiau. - Prižadu. O tu mane myli?… Niekada nepaliksi? Mergina pabučiavo vaikina labai karštai, ištarė „Niekada nepaliksiu, nes beprotiškai myliu.“ Ir nubėgo namo. Jis prižadėjęs, kad visuomet ją seks, kad ir kur ji benueitų, pasileido bėgt jos link. 


Tačiau mergina buvo per daug laiminga ir šypsodamasi bėgo per gatvę, nepastebėjo mašinos ir jį paliko… Amžiams… Su šypsena lūpose ir laime akyse, ryškiose į kurias vaikinas tik ir tesugebėjo žiūrėti, dabar jau tuščiuose akyse ir meile širdyje, kuri jau niekada nebeplaks vien tik dėl jo.

2010 09 05

“Ši diena labai sunki, viskas keičiasi aplink ir širdy kažkas nerimsta. Aš einu lėtu žingsniu, tuščios gatvės ir tylu, o širdy kažkas pravirksta”

” Kur mylintis ruduo, nuliūsta dėl kažko ir lieki tik su juo.”

Alicija - Kur pravirksta angelai.mp3

      Ji pabunda pažadinta ryškių, veidą kutenančių saulės spindulių. Užsideda pagalvę ant galvos, kad negirdėtų gretimame kambaryje esančių tėvų balsų ir bent trumpam pasislėptų nuo akinančių spindulių. Tačiau, net užmerkus akis ir ramiai pagulėjus gal 20min. užmigt neišeina.

      Jos mintys perpildytos Juo. Na, nieko čia keisto juk Ji Jo nesupranta. Šio metu Vaikinas Jai, kaip pati pati sunkiausia mįslė. Kaip klausimas “būti ar nebūti”, dabar Jis Jai, kaip kažkas ko Ji trokšta, bet negali gauti… ” O ne, Jis atitolsta nuo manęs"

    Mergina, kaip tik galima greičiau išmeta šias mintis sau iš galvos, tačiau išmest jų nepavyko, tik Jai taip atrodo. Ji tik pastūmė tas mintis į atokesnę kertelę.

    Greit pašoko nuo čiužinio, įsispyrė į šiltas tapkes, užsidėjo pūkinį chalatą ir išbėgo į virtuvę pasidaryti kavos be cukraus.

Lietus.

                Ji dievino lietų. Tą dieną vos pradėjus kristi šaltiems lašams ji išėjo pasivaikščioti. 




Kažkodėl galvoje sukosi kažkieno pasakyti žodžiai : “Žmonės verkia, bučiuojasi ir svajoja užsimerkę, nes gražiausi dalykai yra nematomi”. Ir prisiminė jo bučinius. Ji atsisėdo ant suoliuko ir pradėjo apžiūrinėti praeivius, kol jos akys užkliuvo už neaukšto vaikinuko. Jis jau senei turėjo nemažą vieta mergaitės širdutėje. Ar bent jau toje vietoje, kur turėjo būti širdis.




                Ji nusišypsojo tikrąją savo šypsena, taip, kaip jau senei nesišypsojo. Mergytė jau norėjo prieiti prie jo, pasisveikinti, paklausti kaip jam sekasi, pasakyti, kaip pasiilgo, tačiau pamatė tamsiaplaukę merginą bėgančią link jo. Toji apsijuosė rankomis jo kaklą ir jis ją pabučiavo. Jis ją bučiavo užsimerkęs.       




                Mergina taip ir liko pusiaukelėje, dar labiau mėgdama lietų, nes kai lyja, niekas nemato jos ašarų.


                     Bet dabar jie draugai. 

Vasario 11 diena.

Klaida 


Šalta, labai šalta. 
Dėl jų, dėl jos, dėl jo.
 Nėra šalia žmogaus.. 
Po išlinmdusios saulės ir vos vos priartėjusio pavasario, 
vėl iškrito sniegas.
Žmonės visą laik serga žiemą...
Vat vat. 
Ligos juos pražudo. 
Na, čia tas žodis neitin tinka. 
Labiau tiktų žodis - atskiria.
Pradinksta viskas ką jutai iki to.
Jau viskas buvo gerai tik ne dabar. 
Per savaitę dingo jausmai. 
Ne, negali būt... 
Jie pasislepė. 
Padarė "DINGAU". 
Ir aš jų neberandu. 
Viskas per gripą!!!
Nekenčiu gripo.
NE - KEN - ČIU !!!!! 




P.S. Žinau, mintys per daug išblaškytos, bet ar kai jums čiuožinėja stogas ledo ir sniego pilnomis gatvėmis, mintys būna neišblaškytos? Ar tikrai? 
Nemeluokit man.. Aš suprantu. 

Vasario 6 diena.

Mūsų gyvenimas vertas tik tiek, kiek valandų mes mylime. 




Nori prasmingo gyvenimo? Mylėk. Šypsokis. Džiaukis. Juokis iš širdies. Kada reikia švęsk. Juokauk. Negalvok apie ryt dieną. Negalvok apie nieką. Pamesk protą. Kada nori verk kaip niekad. 


                    Tikėk taisykle M.I.B.M.
M.- Mylėk
I.- Ir
B.- Būsi
M.- Mylimas 




   Gerai, kad meilių yra daug rųšių. 
Mylėk tėtį, mamą. Mylėk mane. Mylėk kaimyną iš viršaus, kuris prieš mėnesi užliejo tavo kambarį ir sugadino naujus tapetus. Mylėk rėkiančią mokytoją, rašančią tau į dienyną 2. Mylėk gamtą. Mylėk savo miesta. Galų gale šalį. Mylėk ją su visais trūkumais. Mylėk Lietuvos valdžią. Mylėk savo vaikiną ar merginą. Mylėk antrosios pusės draugus. Mylėk raides iš kurių sudėlioji žodį - Myliu. 




                                                        MYLĖK!
                                                 


                                                        Nes aš MYLIU. 

Besibaigiant žiemai.

Kaip visuomet dabar nuotaika klaiki, Jau užlango pradėjęs nutirpinėt sniegas, o vistiek žinau, kad dar pašals ir toli gražu ne pavasaris..
    Aš laukiu kol bus šilta idealiausia- vasaros. Bet pabūsiu kuklesnė ir pasakysiu, kad laukiu bent jau pavasario..
Pavargau nuo žiemos. Greičiau viskas atitirptų.

 O tada lai prasideda šiltos dienos, linksmos dienos, nerūpestingos dienos ir nepamirštamos dienos.

Tegul greičiau "paduoda" žalumos. 

Ties Riba.

Rebelheart-ko pravirkai.mp3 


Tu atsiliepk, 
Kur tu esi 
Balti pečiai, juodoj nakty.
Ko pravirkai? 
 Iš tiesų kartais geriau galvoti, kad nieko nebėra. Taip būna lengviau. Na mano variantas išvis paprastas. Labai toli yra mano minčių šaltinis. Liūdnų.. Eh.. Man jų nebereik. Pasistenksiu dabar pagalvot paskutinį kart.

Jau mes ne tie 
Mes pasmerkti
Tu nebyli 
Mane lieti 
Ko pravirkai?
  Taip. Paskutinį kart taip ir buvo. Gaila jį sunku suprast.. Nesupratau, kad jis negrįžo, o paprasčiausiai atėjo. Trumpam.. Bet reik pripažint- gana. jo ir jo pasakų. Gana. 

Jausmų nėra
Mes jau dugne
Jaučiu tave
Tiktai sapne
Ko pravirkai? 
   Žinoma kartais jis sugryžta. Sapnuose. Trumpam, bet sugryžta. Niekas nežino ko jam dar reik. Aš ir nežinau. Bet liko tik faktai. Faktai kokia aš likau. Ką jis su manim padarė.

Tu nekalta
Mes nekalti 
Nurieda ašara karti
Ko pravirkai? 
   Kad viskas būtų taip lengva... Gerai mastysiu, kad nei vienas dėl to nekaltas. Bus lengviau. MES NEKALTI. 

Aš privalau
Kartoti tau
Pamiršk mane
Apgauk mane
Ko pravirkai?
   Kaip visada. Ne. Dabar ramu. Tikiuosi taip bus ilgai. Ir vėl negryši. Tiesą pasakius tavęs nereik. Daugiau nebenoriu.

Man taip baisu
Nesuprantu
Jau tavo 
Degančių akių
Ko pravirkai? 
   Jis puikus aktorius. Laisvai galima patikėt, kad jis myli.. O jeigu taip buvo iš tikro?... O jeigu aš jį iskaudinau?

Ko pravirkai?